Verslo procesų valdymas

Procesų perprojektavimas (angl. Business Process Reengineering, BPR) – pasaulyje populiari ir viena iš pažangiausių verslo procesų optimizavimo metodikų. Kaip parodė JAV konsultacinės bendrovės BAIN atliktas tyrimas, per kurį buvo apklausta 15 000 organizacijų 70 šalių, BPR metodą verslo procesų optimizacijai naudoja 63 % organizacijų. Ši vadybos sistema leidžia nustatyti operacijas, kurios konkrečiame procese nekuria vertės, identifikuoti matavimo rodiklius ir kontrolės taškus. Vienas iš pagrindinių BPR verslo procesų valdymo ypatumų – šeimininko priskyrimas konkrečiam procesui. Šeimininkui tenkanti pagrindinė užduotis – tinkamas procesų valdymas ir kliuvinių, neleidžiančių procesui pasiekti pabaigos, nustatymas.

Procesų optimizavimas, arba procesų perprojektavimas, – tai veikla, kurioje didelis dėmesys skiriamas siektinam proceso tikslui ir galutiniam rezultatui. Galutinis rezultatas matuojamas pasiekus įgyvendinimo etapą – taip stebimi gerėjantys veiklos efektyvumo rodikliai.

Tam, kad procesų valdymas būtų įgyvendinamas optimaliai ir efektyviai, reikėtų žinoti, kaip verslo procesai matuojami ir kuriose vietose ar veiklos srityse tai veiksminga. Nustačius matavimo rodiklius, valdyti ir kontroliuoti verslo procesus tampa paprasčiau. Tinkamas procesų valdymas yra būtinas norint, kad pagerėtų įmonės veiklos efektyvumas.

Kai įmonėje išgryninamos darbuotojų veiklos, išsiaiškinama, kuriam procesui jos priklauso, naikinamos besidubliuojančios ir vertės nekuriančios operacijos – veiklos konvertuojamos į vertės kūrimą. Taip taupomas darbuotojų laikas ir įmonės kaštai.

Kokia yra procesų valdymo nauda įmonei?

Štai pavyzdys. Gamybos įmonėje pardavimo vadybininkas prieš priimdamas užsakymą iš kliento privalo apskaičiuoti sąmatą. Jis turi 40 nuolatinių didmenos klientų, kurie vis prašo apskaičiuoti vieno ar kito gaminio kainą. Vadybininkas tenkina kliento norus ir vykdo savo funkcijas – skaičiuoja. Paprašė – apskaičiavo. Tačiau žvelgiant iš procesų pusės kyla klausimas – o kas iš to? Kokia yra vertė ir tolesnė nauda įmonei? Kur yra užsakymai ir koks pardavimas? Kokie veiklos efektyvumo rodikliai? Vadybininkas skundžiasi dideliu darbo krūviu, o pasirodo, 70 % savo darbo laiko vykdo apskaitininko funkcijas – skaičiuoja, ir tik 30 % jo skiria tiesioginei savo funkcijai – pardavimui. Gilinantis toliau ir remiantis procesų valdymo logika, pasirodo, kad iš 40 klientų, kuriems buvo pateikti skaičiavimai, nuolat perka tik 25. Konvertuojant sąmatų skaičiavimų skaičių į gautus užsakymus, gaunamas labai mažas procentas – užsakymais, t. y. pardavimu, virsta vos 30 % sąmatos skaičiavimų. Retorinis klausimas: kokią vertę vadybininkas kuria įmonei?

Pagrindinė procesų valdymo nauda:

Panaikinamos besidubliuojančios veiklos ir taip įmonėje taupomas darbuotojų laikas;
Atsiranda galimybė matuoti veiklų rezultatus;
Išaiškėja darbuotojų atsakomybės sritys ir ribos;
Klaidos procesuose pastebimos greitai ir operatyviai;
Išgryninamas proceso vykdymo laikas. 
Pagrindiniai verslo optimizavimo etapai:

Įmonės veiklos analizė;
Procesų žemėlapių projektavimas;
Optimizuotų procesų veiklų įgyvendinimas.